Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie per darbų pamoką pirštą įsipjovusį klasioką Vitką

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuo metu buvo pagaliau jau ir balandžio mėnuo – tikrų tikriausias pavasaris su savo želiančia žaluma lauke jau stipriai įsigalėjęs, o aš Salamiesčio mokykloje ir toliau vis dar krimtau savuosius devintos klasės mokslus. Žodžiu, jau buvau kažkada daug anksčiau vieną sykį minėjęs, kad vienos iš pačių nuobodžiausių pamokų mokykloje man būdavo paties direktoriaus vedamos darbų pamokos berniukams su mediena. Drožinėti, obliuoti, tekinti, pjaustyti. Ir dar būnant devintoje klasėje jos kartu vykdavo su aštuntokais. Mano du klasiokai, vietoje nenuilstantys draugeliai Vitka ir Staska pastoviai vis tarpusavyje erzindavo vienas kitą, manytum, kad jie visai ne draugai yra, bet kai per vieną tokią darbų pamoką tas Vitka netyčia įsipjovė savo rankos pirštą ir ėmė jam bėgti kraujas, klasioko Staskos elgesys momentaliai pasikeitė, jis tuoj puolė viešai ir atvirai rodyti savo jaučiamą susirūpinimą ir skubėjo pats savo jėgomis tvarstyti Vitkai su bintu tą jo žaizdą piršte. Man šitas nutikimas su pirštą susižalojusiu Vitka tada irgi iškart vėl priminė kone identišką savo paties atvejį, nutikusį 1995 metų spalį, man mokantis kitoje, penktoje klasėje. Kai aš tada drožinėdamas lentą su peiliuku irgi įsipjoviau savo vieną rankos pirštą, man tada pagalbą suskubo suteikti tik pats direktorius, o mano klasiokai berniukai iš to tiktai piktai išsišaipė. 2001 m. balandis