Vilniečio tapytojo Gabrieliaus M. nakties sapnas apie ateivius prie patvinusios Pyvesos upės

Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika

Vilniečio tapytojo Gabrieliaus M. nakties sapnas apie ateivius prie patvinusios Pyvesos upės

Vieną tamsią ir šaltą žiemos naktį Vilniuje gyvenančiam garsiam tapytojui Gabrieliui M. lovoje gan sunkiai sekėsi užmigti. Nors greta gulinti jo žmona jau seniausiai ramiai sau „parpė“ į pagalvę, Gabrielius dar ilgokai vartėsi neramiai nuo šono ant šono, kol pagaliau irgi nugrimzdo į sapną ir ten staiga pamatė atsidūręs jam jau pažįstamoje vietoje – prie pat Pyvesos upės. Prieš gerus du metus jis čia su dviem savo draugais kartą jau lankėsi, dešinėje pusėje žinojo esant stovint nyciečiams Katinams priklausančią kaimo turizmo sodybą, bet šiuo momentu priešais savo akis matė tik polaidžio vandeniu plačiai patvinusią Pyvesos upę ir suvokė, kad jos tikrai niekaip nepereis, nes pats buvo tik su „kroksais“ ant kojų. O tada išvydo dar netikėtesnį vaizdą – iš dangaus nusileido ir viršum Pyvesos vandens ėmė kyboti keistas nežemiškas kosminis laivas – NSO, bet pro atviras jo dureles jam iš toli jau ranka mojo pažįstamas vilkas – Raudonakis Lakišius. Gabrielius iškart visas pašiurpo, nes viduje suvokė, kad čia jam gresia pavojus, kad tie ateiviai gali jį pagrobti ir nusprendė – teks apsisukti ir greitai sprukti atgalio. Lyg ramindamas, Raudonakis iš NSO tapytojui pamojo ranka ir mįslingai pasakė, kad kitą kartą Gabrio pasaulyje jie vėl pasimatys tik po 15 – os metų. Rytą pabudęs, vilnietis nustebo dėl tokio savo sapno, paskui paskambino telefonu į „Papyvesio“ sodybą ir iš prižiūrėtojos išgirdo, kad to Raudonakio jau nebėra gyvo, jis mirė nuo skiepo. O Gabrielius suvokė, kad savo sapne buvo susitikęs su Raudonakio siela. 2022 m. vasario 26 d.