Ingrida Kraštytė "Profkėje" pradėjo neapkęsti mokinio Usūrinio dėl štai šios priežasties

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė buvo dar ką tik pradėjusi savo naujuosius mokslus Kupiškio Žemės ūkio mokykloje, tuosyk ji tikrai dar nežinojo to, kad iš daugybės šioje mokykloje besimokančių mokinių vaikinų ji netrukus vieno iš jų pradės labai stipriai neapkęsti. Pirmakursė mokinė mokėsi Pardavėjos ir prekių žinovės profesijos ir kad kažkur netoliese irgi atėjo mokytis vienas toks irgi iš kaimo kilęs mokinys pirmakursis Statybininkų mokinys Usūrinis Kumštis, Ingrida tada nelabai žinojo ir dėl to per daug galvos nesuko. Iki vieno lemtingo nutikimo mokykloje. Kažkur gal antrą ar trečią rugsėjo savaitę tokį apniūkusį rudens rytą visi mokiniai susirinko į pamokas „Profkėje“ ir tąsyk sutapo metas, kad pati Ingrida irgi stovėjo pirmo aukšto koridoriuje netoliese ir aiškiai viską matė bei girdėjo, kaip tas pirmakursis mokinys Usūrinis atėjo į mokyklą būdamas beveik vos ne apsiverkęs ir, sutikęs savo klasės auklėtoją Klišę, puolė jai į glėbį ir ėmė skųstis, kad tame autobuse, su kuriuo jis iš kaimo vyko į miestą, kažkoks kitas „natulionkės“ mokinys, vaikinas Zadas Rožinas jį autobuse visaip žemino ir jį per tūtelę spjaudė popieriumi ir akmenukais. Ir būtent tą akimirką Ingrida savyje pajuto tai, kad dėl šito nutikimo ji pati ima vis labiau neapkęsti to Usūrinio – jis jai atrodo toks visiškas nevykėlis, mėmė ir „lopas“, kad nesugebėjo savęs prieš tą kaimo marozą Zadą apsiginti ir dėl to yra nevertas jokios aiškios kitų pagarbos. 2002 m. rugsėjis