Mokinys Usūrinis Kumštis ir jo mama Irena eina į mišką uogų rinkti drauge dėl pardavimo turguje

Tęsiu toliau vėl savo pasakojimą apie tai, koks buvo vėliau tolesnis mokinio vaikino Usūrinio Kumščio iš Mičiūniškio kaimo Kupiškio rajone gyvenimas iškart netrukus po to meto, kai jis oficialiai pabaigė savo dešimtos klasės mokslus Kandrėnų kaimo mokykloje ir per Išleistuves atsiėmė pelnytą mokslų baigimo Atestatą. O jau buvo ir liepos mėnuo ką tik prasidėjęs – tikrai karaliaujanti vasara aplinkui, kartu su šiuo mėnesiu Usūriniui ir atnešęs jo 17 -ąjį gimtadienį. Ir būtina pastebėti tai, kad būtent tuo metu mokinys Usūrinis daugiausiai laiko namuose leido būtent su savo mama Irena – jie ir daržus kartu ravėdavo, ir į mišką uogų rinkti drauge eidavo, tėtis Juozas prie jų prisijungdavo veikti tiktai vakarais, po darbo grįžęs namo, nes visos dienos metu jis ištisai dirbdavo kito kaimo lentpjūvėje, būdavo laisvas ir savaitgaliais. O pati Usūrinio mama Irena Kumštienė tuo metu buvo dar visai palyginti gan jauna moteris – tik 36 metus teturėjo, buvo išsaugojusi visą savo jaunatviškumą ir gan gražią kūno figūrą tebeturėjo. Usūrinio mama buvo tikrai šiuolaikinė, novatoriška moteris – ir apnuogintas savo kūno dalis nevengė lauke per karščius atvirai rodyti (kas tėvui Juozui tikrai ypač patikdavo), buvo ne tik pilna iš savęs sklindančio seksualumo, bet ir drąsos, nes jau seniai nešiojo auskarą, įvertą į bambą, o dar svajojo ir įsiverti auskarą į liežuvį. Šalia tokios savo ryškios mamos Usūrinis buvo ganėtinai kuklus vaikas. Kaip jau minėjau, giedromis vasaros dienomis Usūrinis ir jo mama kartas nuo karto ir vis eidavo į šalia savo kaimo esančius miškus su pintinėmis rankose, kur rinkdavo miškų gelmėje visokias ten prisirpusias uogas, kaip antai mėlynes, juoduosius serbentus ar avietes. Kad paskui galėtų jomis prekiauti Kupiškio miesto turguje. O tą vaiskų vasaros rytą jiedu ir vėl brovėsi į miško tankmę, kad vėl eitų prisirinkti uogų... 2002 m. liepa