Ingridos Kraštytės nekenčiamas mokinys Usūrinis su klasiokais stovi eilėje prieš pat savo Išleistuvių iškilmes

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar tik mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai ir statybininku mokėsi toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai neapkentė. Praėjo tada tais metais trečiakursiui mokiniui Usūriniui visos paskutinės oficialios jo mokymosi dienos „Profkėje“, praėjo ir gamybinė praktika, praėjo ir gan nelengvi baigiamieji egzaminai ir galiausiai atėjo toji pati paskutinė buvimo čionai diena – Išleistuvės. Tai buvo jau birželio mėnesį. Usūrinis, būdamas savo klasėje atstumtuoju ir nemėgstamu kitų mokiniu, tądien irgi atskubėjo į „Profkę“, kaip ir visi kiti jo klasiokai, būdamas gražiai pasipuošęs, su kostiumu. Atestatų įteikimo ceremonija nusimatė įvykti mokyklos aktų salėje, tad pirma dar visiems trečiakursiams teko kiek palaukti stovint ilgoje eilėje, palei langus koridoriuje ir laukiant to meto, kada jie bus visi įleisti į salę. Net ir čia būnant kai kurie iš Usūrinio klasiokų nepraleido sau progos pasišaipyti iš to nemėgiamo Usūrinio ir su kandžiais žodžiais jį kiek pažeminti. To ėmėsi Zekas, pareiškęs, kad jam dabar visai nepatinkanti toji Usūrinio apranga, nes per Išleistuves jis tikėjosi jį pamatyti su moteriškais drabužiais. Mėgino iš jo atvirai pasišaipyti ir toks Dainiokas, savo rankose laikydamas filmavimo kamerą. Galiausiai visi pateko į aktų salę, susėdo į sėdynes, ten iš direktoriaus kiekvienas iš jų paeiliui gavo kvietimą užlipti į sceną ir atsiimti savo Atestatą, ta eilė atėjo ir Usūriniui. Po visko dar visi statybininkai, savo diplomus gavę mokiniai nuėjo į lauką ir ten drauge paskutinįsyk ant laiptų nusifotografavo. O tądien lauke buvo nepaprastai labai gražus oras, saulėta ir net karšta. Pabaiga. 2005 m. birželio 15 d.