Ingridos nekenčiamas mokinys Usūrinis su klasiokais mėto į sunkvežimio kėbulą burokus

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar tik mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai ir statybininku mokėsi toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai neapkentė. Tuo metu, kai šitai įvyko, pastarasis mokinys Usūrinis Kumštis buvo jau antrakursis, buvo vėl ruduo, o šalia įprastinių teorinių ir praktinių mokslų pasitaikydavo kartais ir visokių lauke, po atviru dangumi vykstančių ūkio darbų. Tokių kaip kad cukrinių runkelių – burokų nurovimas laukuose, jų apdorojimas ir paruošimas išvežimui. Taigi, vieną spalio rudens saulėtą rytmetį Usūrinis su visa savo statybininkų klase ir išskubėjo iš mokyklos keliu link laukų, dirbti prie tų burokų. Šitoks darbas su burokais laukuose Usūriniui tai jau nebebuvo jokia ten naujiena – ir praeitais mokslo metais jau buvo tekusi jam proga su klasiokais rudenį dirbti būtent tokį pat nukastų runkelių apdorojimo darbą. Dirbamos žemės laukuose mokinių laukė ne vien tiems burokams su peiliais nupjauti lapus, bet ir paskui po to ėjusi kita užduotis visus tuos šiuos burokus sumėtyt tiesiai į sunkvežimio kėbulą, kai tas tuščias čia netrukus atvažiavo ir naujas darbas vėl užvirė. Usūrinis ir jo klasiokai vienas šalia kito rinko iš tų ant žemės esančių sukrautų krūvų apdorotus burokus ir juos svaidė tiesiai į tą kėbulą, kol jis netrukus buvo visas sklidinai užpildytas su šiais „Profkės“ laukuose užaugintais burokais... 2003 m. spalis