Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie fotografavimąsį lauke, "Paskutinio Skambučio" dienos proga

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Metas man jums viską papasakoti ir apie tą oficialiai paskutiniąją man mokslų dieną Salamiesčio mokykloje, kur tuomet aš vis dar tebekrimtau savuosius dešimtos klasės mokslus. Tai buvo gegužės mėnesiui, o kartu ir pavasariui jau visai artinantis į pabaigą. Tą šiltą ir saulėtą pavasario dienos rytą mane tėvai su mūsų „Opeliu“ visą pasipuošusį nuvežė tiesiai į mokyklą Salamiestyje ir išleido ant kelio, esančio priešais takelį, vedantį į mokyklą. Čia pat po kurio laiko susirinko ir visi mano klasiokai, mums atėję devintokai prie pat drabužių prisegė po simbolinį popierinį varpelį. Tada jau nuėjome tiesiai į pačią mokyklą, kuri buvo šiai „Paskutinio Skambučio“ šventei tikrai labai gražiai papuošta. Iš aktų salės antrame aukšte, devintokų leidžiama, jau sklido garsi muzika, ir ypač vis viena daina, o aš tuo metu dar vis nežinojau, kad tai yra būtent grupės „Scooter“ daina „Ramp (The logical song)“. Pradžioje kurį laiką leidau su klasiokais valandas savo istorijos kabinete, paskui ėjom ir į lietuvių kabinetą, o kai vėl grįžom atgalio, atėjo pas mus pirmokai, paėmė kiekvieną už rankų ir nusivedė tiesiai į aktų salę, kur susėdom ant mums paruoštų kėdžių ir įvyko pati „Skambučio“ šventė. Sakė kalbas ir direktorius, ir klasės auklėtoja, ir net bakšėnietė pradinukų mokytoja Stasė. Prie pasveikinimų gavom ir po dovanėlę – metalinį varpelį. Paskui visi išėjom į lauką fotografuotis, pradžioje prie pat takelio su visais mokytojais, o tada jau ir prie eglučių su auklėtoja. Tada jau vėl grįžom atgal į mokyklą ir savo kabinetą – toliau švęsti, buvo čia padėtas net ir tortas, bet netrukus atvažiavo su automobiliu manęs parsivežti namo tėvai ir aš dėl to ilgiau šioje šventėje nepasilikau, sėdau ir išvažiavau namo. 2002 m. gegužės 24 d.