Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie mokykloje įvykusią knygos šventę mokiniams

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Šito smagaus nutikimo Salamiesčio mokykloje, nutikusio tada, kai aš dar mokiausi penktoje klasėje, tikslios datos dabar jau niekaip negalėčiau įvardyti – bet pagrįstai spėju, kad visa tai buvo pačioje kovo mėnesio pradžioje. Ką tiksliai tikrai žinau, kad tai buvo penktadienis. Taigi, tą šaltą, bet saulėtą ir įprastai atrodančią žiemos dieną ėjau į Bakšėnų kaime esančią autobusų stotelę, lydimas mamos – ji ruošėsi vykti į Kupiškį, o man iš po ligos vėl reikėjo grįžti atgal į savo mokyklą, toliau ten mokytis. Ten tą dieną ir sužinojau, kad popiet, išsyk po pamokų mokykloje vyks knygų šventė „Knygų pasaulyje“, kuriai kiekviena klasė turėjo jau iš anksto pasiruošti, reikėjo klasėms ir sugalvoti pavadinimą savo komandai, ir pasidaryti emblemą, ir paieškoti atsakymų į iš anksto specialiai paruoštus klausimus. Teko tų atsakymų ieškoti visur – ir bibliotekos knygose, ir stenduose... Mano klasės komanda buvo pasivadinusi – „Musės ir vorai“. Tada tame renginyje mokyklos aktų salėje, prie atskirų suolų susėdę, ir susirinko viktorinai pasiruošę visų vyresnių klasių komandų nariai: be mūsų klasės, dar buvo ir šeštokai, pasivadinę „Buratinais“, septintokai „Indėnai“, aštuntokai „Pabaldukai“ ir devintokai „Mišrainė“. Aš pats, nors ir visai nebuvau pasiruošęs renginiui, taip pat buvau pakviestas sėdėti prie šio penktokų stalo, tarp klasiokių Liudos ir Rasos ir, prisipažinsiu, man tada buvo tikrai labai smagu sėdėti centre tarp dviejų mergaičių, jausmas buvo geras. Ir spėkite, kas laimėjo šiame renginyje – ogi mūsų, penktokų komanda. Ir tada, kaip nugalėtojų komandos narys, aš iš mokyklos direktoriaus rankų irgi gavau dovanų tokią knygelę, kurios pats, deja, nebuvau nusipelnęs... 1996 m. kovas