Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie tamsų žiemos rytą, einant į mokyklos pastatą mokytis

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuo metu buvo jau pats paskutinis metų mėnuo, gruodis ką tik prasidėjęs, su iškritusiu lauke už lango sniegu ir žiemišku šalčiu tvyrančiu, o aš Salamiesčio mokykloje ir toliau dar vis krimtau savuosius dešimtos klasės mokslus. O pačioje žiemos pradžioje ir naktys juk būna pačios ilgiausios, labai tamsūs ir niūrūs rytai, tad ir šį gruodžio mėnesį kai tik nuvykdavau su mokyklos mikroautobusu nuvežtas tiesiai į Salamiestį, netoliese pagrindinės mokyklos pastato, būdavo lauke dar labai tamsu. Su patamsiu aš ir visi kiti mokiniai tada išlipdavome lauk iš to mikroautobuso ir mokyklos kiemo takeliu traukdavome tiesiai link paties pastato, kad pagaliau patektumėme tiesiai į jo vidų ir pradėtumėme ten savo įprastas pamokas. Ir, gerai atsimenu, kad jau iš tolo tikrai labai jaukiai ir šiltai atrodydavo vizualiai pats mokyklos pastatas, su visais šviesų pilnais mokyklos kabinetų langais, būdavo tada iškart aišku, kad ten iš pat ankstaus ryto jau verda rimtas su mokslais susijęs gyvenimas, kad visi čia besimokantys mokiniai jau yra šioje mokykloje tikrai laukiami, man tikrai labai patikdavo būtent tie visi šviečiantys langai, nors mokytis ir vis dėlto gan pritingėjau... 2001 m. gruodis