Vaikystės "Genio" prisiminimas Naujųjų metų dieną, 1995 metais

Čia būtų kaip ir neoficialus tęsinys mano ankstesnio pasakojimo, kuriame buvo minima apie tai, kaip ir kokiomis aplinkybėmis aš kadaise, vaikystėje gavau savo 1994 metų gruodžio mėnesio žurnalo „Genys“ numerį ir kaip tai buvo glaudžiai susiję su paskutiniąja Senųjų metų diena ir Naujųjų metų atėjimo laukimu. Į duris tuomet netrukus pasibeldė ir įžengė Naujieji 1995 –ieji metai. Atsimenu, kad tą vakarą, besidžiaugdamas atvykusiu svečiu Stasiu ir ypatinga švente, sėdėjau su tėvais ir seneliais prie pat įjungto televizoriaus iki pat vidurnakčio, tada jau nuėjau gulti miegoti. Bet prieš pat užmigdamas, aš dar girdėjau, kaip kitame kambaryje skamba taurės su svaigiuoju gėrimu, paskui ėmė piltis girtos dainos, o tada pasigirdo ir net girti ginčai, barniai. Nedaug aš prisimenu Naujametinių dienų gyvenime, bet tą paskui sekusią dieną vis dar neblogai prisimenu. Kai atsikėliau rytą iš lovos, namuose vis dar tebetvyrojo ta pati pakili vakarykštė šventinė aura, buvo man nepaprastai smagu, kad Naujųjų metų pirma diena pagaliau jau ir atėjo. Juolab tikrai buvo man kuo tada džiaugtis – iš po smagios nakties kambaryje ant stalo vis dar tebėra nemažai svečio atneštų saldumynų ir sausainių, juos iškart puoliau krimsti. Tuometį džiaugsmą man dar labiau didino rankose laikomas naujas „Genio“ numeris ir valgomi užsienietiški sausainiai su aguonomis. Valgydamas ištisai vis žiūrėjau pro langą į lauką, tada ten buvo apniūkęs oras, bet atodrėkis, nes nuo pastogių ištisai vis krito žemyn tirpstančio sniego vandens lašai. Dar pamenu, kad ir tą dieną svečias neplanavo išvykti, tą planavo tik rytdieną, o mano paties seneliui kambaryje nuo pagirių tuomet skaudėjo galvą. O man buvo visai smagi diena. 1995 m. sausio 1 d.