Vienaturčio mokykliniai prisiminimai iš Bakšėnų pradinės mokyklos lankymo metų 16

Seni mano prisiminimai iš to praeities meto, kada aš dar tebuvau mažas mokinukas ir lankiau Bakšėnų kaimo pradinę mokyklą. Ko gero, patys gražiausi ir šilčiausi pradinių klasių mokykliniai prisiminimai man yra likę būtent iš tų dienų, kada Bakšėnų pradinėje vykdavo prieš pat didžiąsias metų šventes tradicinė „Eglutės“ šventė. Per visas keturias klases aš buvau visose, tokiose „kalėdinėse“ šventėse, bet iš jų visų labiausiai atsimenu trečios klasės „Eglutės“ šventę, įvykusią 1993 metų gruodžio 24 d. Žodžiu, tos dienos vakare jau turėjo būti Kūčių vakaras, o iš ryto mes, visi pradinės mokinukai, susirinkome drauge su tėveliais mokyklos koridoriuje, prie išpuoštos žaliaskarės eglutės, laukti čia netrukus ateisiančio su dovanų maišu Kalėdų Senelio. Ilgu ir nekantru būdavo jo laukti – bėga minutės, pusvalandis ir kitas, o to Senelio vis dar kaip nematyti, taip ir nematyti. Galiausiai tas Senelis pagaliau pasirodė lauke, visai prie pat mokyklos, o visi mokiniai išbėgo prie laukųjų durų, kad tą Senelį šiltai pasitiktų. Man tą šventinį rytą bėgo iš nosies kraujas, tad ir į mokyklą, šventėn ėjau su vatos gabalėliu užkimšta viena iš nosies šnervių. Kaip ir kiti mokiniai, ir aš tądien buvau su iš anksto pasidaryta karnavaline kauke ant veido, nes turėjome paruoštą tam Seneliui ir tėvams kažkokį smagų vaidinimą ar spektaklį...