Vienaturčio mokykliniai prisiminimai iš Bakšėnų pradinės mokyklos lankymo metų 32

Seni mano prisiminimai iš to praeities meto, kada aš dar tebuvau mažas mokinukas ir lankiau Bakšėnų kaimo pradinę mokyklą. Dabar jau aš galvoju, tai buvo tikras mano paties prisiminimas, ar tik susapnuotas, pramanytas... Bet visai panašu, kad gal tai ir tikras prisiminimas buvo. Tuo metu Bakšėnų mokykloje aš mokiausi jau ketvirtoje klasėje, buvo rudens metas – 1994 metų spalio mėnuo. Kiek pamenu iš to laikotarpio, man pačiam asmeniškai ne tik aplinka palei pačią pradinę mokyklą, bet ir visa augmenija esanti Bakšėnuose gražiausiai atrodė pavasariui baigiantis ir rudens viduryje. O tada kaip tik ir buvo jau ruduo. Būdavo: einu pagrindine gatve per Bakšėnus, dairausi ir atvirai grožiuosi taip akį traukiančia gausybe geltonų ir raudonų medžių lapų aplinkui. Nuo pagrindinės šalia esančios gatvės prie pat mokyklos, dešinėje pusėje ėjo paprastas keliukas, iš abiejų pusių apsodintas jaunomis liepomis. Gražiausiai šitos liepos ir dar prie jų įsiterpę du seni klevai atrodė rudenį, kai šalnos pakąsti lapai pakeičia savo spalvą. O tada berods buvo jau po pamokų, kai aš su savo klasioku Šarka ėjome vieną saulėtą rudens dieną pavaikštinėti prie tų šioje vietoje augančių liepų, kėlėme galvas aukštyn ir žvelgėme į ant šakų esančių geltonų lapų gausą, kurie po truputį jau ima vis kristi ant žemės.