Vienaturčio mokykliniai prisiminimai iš Bakšėnų pradinės mokyklos lankymo metų 52

Seni mano prisiminimai iš to praeities meto, kada aš dar tebuvau mažas mokinukas ir lankiau Bakšėnų kaimo pradinę mokyklą. Šįsyk papasakosiu, kas dar įdomaus mano tuometiniame mokyklos ir asmeniniame gyvenime buvo nutikę tada, kai tik jau buvo ką tik prasidėję Naujieji, 1995 –ieji metai, sausio mėnuo, o aš tuo metu Bakšėnų mokykloje toliau mokiausi ketvirtoje klasėje. Kai aš jau buvau ketvirtokas, tais mokslo metais mano klasėje daugiau jau nebebuvo bakšėniečio mokinio Kėselio – jis nuo rudens mokėsi jau Salamiesčio mokykloje, tad jau nebebuvo jo daugiau Bakšėnuose, bet čia ir toliau dar mokėsi kiti bakšėniečiai vaikai, jo artimiausi draugai. Vieną tokią sausio mėnesio vidurio dieną, per pertrauką Bakšėnų mokykloje sėdėjau sau vienas koridoriuje šalia klasės durų ant suolo, kai klasiokas Šarka pranešė man šviežią naujieną – ką tik jo kaimynui Kėseliui numirė jo močiutė, tuoj bus laidotuvės, į jas pats Kėselis kvietė ateiti savo buvusius klasiokus, taip pat ir mane. Bet aš visiškai neturėjau tam ėjimui jokio noro – ir dėl to, kad šitas Kėselis dabar jau nebebuvo joks visai mano klasiokas, mes visiškai nebebendravome, ir dar dėl kitų svarių priežasčių. Nėjau į tas Kėselio močiutės laidotuves net ir paskui, kiek vėliau, kai pats jis tiesiai į namus telefonu paskambino ir vėl kvietė jį patį palaikyti netekties valandą. Turbūt tuo metu daugiau jau nebelaikiau jo savo paties tikru draugu.