Vienaturčio mokykliniai prisiminimai iš Bakšėnų pradinės mokyklos lankymo metų 53

Seni mano prisiminimai iš to praeities meto, kada aš dar tebuvau mažas mokinukas ir lankiau Bakšėnų kaimo pradinę mokyklą. Dabar papasakosiu, koks buvo mano gyvenimas toliau, jau vasario mėnesį, Bakšėnų mokykloje vis dar mokantis ketvirtoje klasėje. Taigi, buvo tada jau 1995 metų vasario mėnesio kažkur gal apie vidurį. Žodžiu, nors kalendorinė žiema jau ir artinosi link savo pabaigos, bet lauke kaip vis dar buvo tada šalta, taip ir šalta, daug sniego prikritę ir kai kada net labai žvarbu. Vasarį buvo dienų, kai į tą Bakšėnų mokyklą rytais vis palydėdavo eiti mano mama. Atsimenu, kad rytai tuo metu būdavo jau vis dažniau saulėti, nors ir su spengiančiu šalčiu, bet jautėsi, kad žiemai vis tiek jau nebe daug beliko. Nuėjus į Bakšėnus, visai netoli pradinės mokyklos, kad sutrumpinčiau savo kelią, man mama tada patarė bandyti sutrumpinti sau kelią ir pro pat kaimo daugiabutį eiti per svetimą pievą prasiminti taką per sniegą, link tarpo tarp pakelės eglaičių – per svetimą sklypą. Taip ir padariau. Tada dažnai rytais kirsdavau kelią būtent pro pat tą vietą. Šalia atsirado netikėtai ir kitas man iki tol dar nepatirtas, bet tikrai nemalonus dalykas – dantų skausmas. Su kiekviena diena man ėmė skaudėti vis labiau tuos mano dantis, kad ilgainiui vos begalėjau tverti. Teko galop sukaupti visą savo drąsą ir būtinai ryžtis važiuoti tiesiai pas dantų gydytoją, Kupiškio mieste.